Dažniausios klaidos: ką painioja besimokantieji

Kelio davimo pareigą nustato ženklai, danga ir dešinės taisyklė

Kaip yra: Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis privalo duoti kelią pagrindiniu keliu artėjantiems, o lygiareikšmių – kelias duodamas iš dešinės artėjantiems, jei trajektorijos kertasi (KET 154, KET 155). Net kai važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, bet trajektorijos kertasi, kelią privalo duoti tas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės (KET 115).

Pirmas važiuoja tas, kuris niekam neprivalo duoti kelio

Kaip yra: Duoti kelią reiškia sustoti ar nepradėti važiuoti ir nedaryti manevro, kuris priverstų kitus keisti judėjimo kryptį ar greitį (KET 3.2). Todėl sankryžą pirmas pravažiuoja tas, kuris niekam neprivalo duoti kelio, o privalantis duoti kelią važiuoja po tų, kuriuos praleidžia (KET 154, KET 155).

Pirmenybę turintysis kelio duoti neprivalo

Kaip yra: Pagrindiniu keliu – pavyzdžiui, pažymėtu ženklu „Pagrindinis kelias“ – važiuojančiam kelią duoda šalutiniu keliu važiuojantis, todėl pagal šią taisyklę pagrindiniu keliu važiuojančiam jo praleisti nereikia (KET 154, KET A1.3). Pagal dešinės taisyklę iš kairės artėjančiam kelio duoti nereikia – jis pats privalo praleisti tą, kuris jam yra iš dešinės, jei trajektorijos kertasi (KET 155).

Pirmumo ženklai svarbesni už dešinės taisyklę

Kaip yra: Jeigu sankryžoje stovi pirmumo ženklai, pavyzdžiui, „Pagrindinis kelias“ ar „Duoti kelią“, šalutiniu keliu važiuojantis privalo duoti kelią pagrindiniu keliu artėjantiems, net jei šie artėja iš kairės (KET 154, KET A1.3). Duoti kelią iš dešinės artėjančiam privaloma lygiareikšmių kelių sankryžoje, kai važiavimo trajektorijos kertasi (KET 155).

Kai ženklų nėra, pagrindinį kelią lemia danga

Kaip yra: Kai ženklų nėra, kelias su kietąja danga (betonu, asfaltu ar grindiniu) yra pagrindinis kelio su biriąja danga ar be dangos atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu (KET 3.14). Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga jo lygiareikšmiu nepadaro (KET 3.14).

Lentelė po ženklu rodo, kuria kryptimi sankryžoje eina pagrindinis kelias

Kaip yra: Lentelė „Pagrindinio kelio kryptis“ nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje ir galioja tam ženklui, po kuriuo pritvirtinta (KET A1.11, KET A1.12). Jeigu pagrindinio kelio kryptis sankryžoje keičiasi, pagrindiniu keliu važiuojantys vieni kitų atžvilgiu laikosi lygiareikšmių kelių sankryžų taisyklių, kaip ir šalutiniais keliais važiuojantys (KET 156).

Pirmenybę žiedinėje sankryžoje nustato ženklai įvažiavime

Kaip yra: Važiuojančiam ratu Taisyklės savaime pirmenybės nesuteikia: pagrindinis kelias nustatomas pagal kelio ženklus ir dangą (KET 3.14). Kai įvažiavime stovi ženklas „Duoti kelią“ arba „Stop“, įvažiuojantis privalo duoti kelią ratu važiuojantiems, nes žiedas tada yra pagrindinis kelias (KET 154, KET A1.3).

Iš šalia kelio esančios teritorijos išvažiuojantis praleidžia keliu važiuojančius

Kaip yra: Įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, vairuotojas privalo duoti kelią visoms tuo keliu važiuojančioms transporto priemonėms, taip pat dviračiams, net jei pats išvažiuoja iš jų dešinės (KET 102). Jis taip pat privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį kerta, kaip ir išvažiuojantis iš gyvenamosios zonos ar daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo (KET 27, KET 177, KET 178).

Sukant į kairę praleidžiami lygiareikšmiu keliu priešpriešiais tiesiai ar į dešinę važiuojantys

Kaip yra: Sukdamas į kairę arba apsisukdamas, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (KET 157). Žalias skritulio formos signalas leidžia sukti, bet šios pareigos nepanaikina (KET 73.1, KET 157).

Sukant praleidžiami eismo dalyviai, kertantys juostas, į kurias sukama

Kaip yra: Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, taip pat dviračių vairuotojams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas (KET 158). Pėsčiąjį jis privalo praleisti ir tada, kai šis į jo važiavimo krypties eismo juostą dar tik žengia ar stovi prieš pat ją, laukdamas galimybės įžengti (KET 27).

Gyvenvietėje nuo pažymėtos stotelės pajudantis maršrutinis transportas praleidžiamas

Kaip yra: Tik gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės (KET 179). Duoti kelią reiškia sustoti ar nepradėti važiuoti ir nedaryti manevro, kuris priverstų jį keisti judėjimo kryptį ar greitį (KET 3.2).

Kai eismą reguliuoja šviesoforas, galioja jo signalai, o ne pirmumo ženklai

Kaip yra: Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis jo signalais, kad ir kokie pirmumo ženklai stovėtų, nes reguliuojamoje sankryžoje pagrindinio kelio nėra (KET 167, KET 3.14). Kelio ženklais vadovaujamasi tada, kai šviesoforas išjungtas arba mirksi geltonas jo signalas (KET 167).

Rodyklė leidžia važiuoti, bet pirmenybės nesuteikia

Kaip yra: Žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje leidžia eismą jos nurodyta kryptimi (KET 73.2). Važiuodamas ta kryptimi, kai kartu dega geltonas ar raudonas signalas, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį signalą judantiems eismo dalyviams (KET 163).

Rodyklė leidžia važiuoti tik jos kryptimi, o rodyklė į kairę – ir apsisukti

Kaip yra: Žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje leidžia eismą tik jos nurodyta kryptimi, o kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti (KET 73.2). Kitomis kryptimis galioja kartu degantis geltonas ar raudonas signalas, kuris eismą draudžia (KET 73.7, KET 73.11).

Reguliuotojo nurodymai viršesni už šviesoforą, ženklus ir ženklinimą

Kaip yra: Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu (KET 8). Todėl ten, kur eismą reguliuoja reguliuotojas, važiuojama pagal jo signalus, kad ir ką tuo metu rodytų šviesoforas (KET 8, KET 77).

Reguliuotojas viršesnis už viską, o ženklas – už ženklinimą

Kaip yra: Reguliuotojo nurodymai viršesni už šviesoforo signalus, kelio ženklus, ženklinimą ir Taisyklių reikalavimus, o jeigu ženklo ir ženklinimo reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi ženklu (KET 8). Greičio ženklas keičia bendrąjį leistiną greitį, bet neleidžia važiuoti greičiau, nei tai transporto priemonei leidžiama ne gyvenvietėse (KET 132).

Mėlyni švyturėliai ir specialusis garso signalas – kelias duodamas nedelsiant

Iš švyturėlių pirmenybę suteikia tik mėlyni – ir tik kartu su specialiuoju garso signalu

Kaip yra: Specialioji transporto priemonė pirmenybę įgyja tik tada, kai kartu įjungti mėlyni (arba mėlyni ir raudoni) švyturėliai ir specialieji garso signalai (KET 12, KET 186). Oranžinis švyturėlis pirmenybės nesuteikia – jis tik atkreipia dėmesį ir įspėja apie galimą pavojų (KET 188).

Draudimas be sąlygos apie trukdymą galioja ir tuščiame kelyje

Kaip yra: Eismo dalyviai privalo laikytis Taisyklių ir vadovautis jiems skirtais kelio ženklais, todėl draudimas, kuriame nėra sąlygos apie trukdymą kitiems, galioja ir tada, kai kelyje nieko nėra (KET 5, KET 8). Pavyzdžiui, sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjoje ir arčiau kaip 5 m prieš ją, net jei pėsčiųjų nėra (KET 150.4).

Draudimas galioja tik tam, ką įvardija – stovėti nereiškia sustoti

Kaip yra: Ženklas „Stovėti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms stovėti, bet sustoti neuždraudžia – sustoti ir stovėti draudžia ženklas „Sustoti draudžiama“ (KET A1.4). Taip pat draudimas sustoti ir stovėti kelio pusėje su dviem ir daugiau eismo juostų galioja tik tada, kai nustatytas greitis didesnis kaip 50 km/h (KET 150.17).

Išimtis galioja tik tiems atvejams, kuriuos nurodo

Kaip yra: Lentelė patikslina arba apriboja ženklo galiojimą ir galioja tik tam ženklui, po kuriuo pritvirtinta, todėl išimtis nepersikelia ant kito ženklo (KET A1.11, KET A1.12). Taip pat ir ženklo reikšmėje nurodyta išimtis galioja tik tam ženklui: ženklas „Stovėti draudžiama“ netaikomas taksi su įjungtu taksometru, bet ženklo „Sustoti draudžiama“ ši išimtis neapima (KET A1.4).

Panašūs ženklai ir linijos gali reikšti skirtingus dalykus

Kaip yra: Ženklai „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ skamba panašiai, bet pirmasis įpareigoja siaurame ruože duoti kelią priešpriešiais važiuojantiems, o antrasis suteikia pirmenybę prieš juos (KET A1.3). Taip pat geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, o geltona brūkšninė – kur draudžiama stovėti (KET A3.1.4, KET A3.1.9).

Skirtingoms sąlygoms Taisyklės nustato skirtingus reikalavimus

Kaip yra: Daug reikalavimų priklauso nuo sąlygos: gyvenvietėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, o ne gyvenvietėse lengvuoju automobiliu greitkelyje balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 120 km/h (KET 129, KET 131.1). Taip pat gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje vienos krypties kelio pusėje, o ne gyvenvietėse – tik dešinėje (KET 142, KET 141).

Skaičius priklauso nuo sąlygų – greičio, kelio, metų laiko

Kaip yra: Taisyklių skaičiai priklauso nuo sąlygų: lenkiant dviratininką ta pačia eismo juosta, šoninis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m, kai greitis ne didesnis kaip 50 km/h, o kai didesnis – 1,5 m (KET 126). Ne gyvenvietėse lengvuoju automobiliu automagistralėje balandžio–spalio mėnesiais leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 130 km/h, o lapkričio–kovo – ne greičiau kaip 110 km/h (KET 131.1).

Atsakymas remiasi cituojamu Taisyklių punktu, o ne nuogirda

Kaip yra: Klaidingas variantas teigia tai, ko cituojamame Taisyklių punkte nėra, todėl atsakant reikia remtis paties punkto žodžiais, nes eismo dalyviai privalo mokėti Taisykles ir jų laikytis (KET 5). Pavyzdžiui, posūkio signalas pirmenybės nesuteikia – signalą rodantis vairuotojas važiavimo pirmumo teisės neįgyja (KET 87).